Vitaminas D būtinas tinkamam skeleto formavimuisi. Jis labai svarbus kaulų augimui ir atsinaujinimui, nes padeda organizmui pasisavinti ir išlaikyti kalcį ir fosforą. Vitaminas D taip pat reikalingas nervų ir raumenų veiklai ir gali padėti kovoti su lėtiniu uždegimu. Tyrimais taip pat nustatyta, kad vitaminas D gali padėti sulaikyti vėžines ląsteles nuo augimo ir dalijimosi.
D yra svarbus jūsų sveikatai
Jei šios vertingos maistinės medžiagos turime per mažai, mūsų kaulai negali tinkamai mineralizuotis. Dėl to vaikams gali atsirasti rachitas, kuriam būdingos kreivos kojos, girnelės, patinę sąnariai ir deformuotas skeletas. Suaugusiesiems vitamino D trūkumas sukelia osteomaliaciją – būklę, kai kaulai nepakankamai mineralizuojasi. Dėl vitamino D trūkumo taip pat gali pasireikšti osteoporozė dėl sumažėjusios kalcio abosorbcijos, be to, vitamino D trūkumas siejamas su raumenų silpnumu.
Vitaminas D natūraliai gaminasi mūsų organizme veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, taip pat jo yra tam tikruose maisto produktuose ir maisto papilduose. Vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu”, nes vitaminą D galime pasigaminti iš cholesterolio junginio, kurio natūraliai yra odoje, kai mūsų odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. Tačiau jei negauname saulės šviesos, kurios reikia vitaminui D pasigaminti, turime vartoti vitaminu D praturtintus maisto produktus arba vartoti vitamino D papildų.
Vitamino D gamybai mūsų odoje didelę įtaką daro metų laikai ir geografinė platuma, kurioje gyvename. Čia, Kanadoje, nuo spalio iki kovo mėnesio patiriame „vitamino D žiemą”, nes mums trūksta saulės ir šaltu oru galime būti lauke. ” Vitamino D žiema” užsitęsia ir tiems, kurie gyvena arčiau ašigalių.
Nors mūsų organizmas turi tam tikrą gebėjimą kaupti vitaminą D, išmintinga jį papildyti ne tik saulės spinduliais, kuriuos galime gauti žiemą. Šiaurės Amerikoje vidutiniškai šviesiaodžiams žmonėms kasdien reikia apie 10-15 minučių saulės spindulių ant veido ir rankų, o tamsiaodžiams – daugiau, nes tamsioje odoje vitamino D sintezė yra prastesnė. Taip pat svarbu saugotis, kad neperkaistume, nes tai gali padidinti odos vėžio riziką.
Žinome, kad geriausias būdas gauti vitamino D – būti saulėje, tačiau kai negauname saulės, kurios reikia vitaminui D pasigaminti, yra keletas maisto produktų, kurie gali padėti padidinti vitamino D kiekį, taip pat yra vitamino D papildų. Geri vitamino D šaltiniai yra praturtinti pieno produktai, praturtintos apelsinų sultys ir praturtintas sojų pienas, nedideli kiekiai vitamino D yra margarine, kiaušiniuose, vištienos kepenyse, lašišoje, sardinėse, silkėje, žuvų taukuose (paltuso ir menkės kepenyse) ir grybuose. Kadangi su maistu gaunamo vitamino D ne visada užtenka mūsų organizmui, norint gauti pakankamą jo kiekį, būtina vartoti maisto papildų.
Vitaminas D skirtas ne tik suaugusiesiems. Šios svarbios ir būtinos maistinės medžiagos reikia ir kūdikiams, ir paaugliams. Tiesą sakant, „American Journal of Clinical Nutrition” praėjusių metų sausį paskelbė tyrimą, kuriame nustatyta, kad „mažas vitamino D kiekis nėštumo metu gali lemti mažesnį raumenų kiekį ir didesnį vaikų atsparumą insulinui”. Netgi krūtimi maitinami kūdikiai ir maži vaikai turėtų kasdien gauti rekomenduojamą vitamino D lašų dozę.
Visą atnaujintų vitamino D ir kalcio mitybos normų sąrašą bei kitą susijusią informaciją galite rasti Kanados Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje http://www.hc-sc.gc.ca/fn-an/nutrition/vitamin/vita-d-eng.php.
Nuo 2010 m. liepos mėn. naujose Kanados osteoporozės rekomendacijose rekomenduojama: „jaunesniems nei 50 metų amžiaus suaugusiesiems, kurie neserga osteoporoze ar neturi įtakos vitamino D pasisavinimui, rekomenduojama kasdien vartoti 400-1000 TV (tarptautinių vienetų) maisto papildų. Vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems rekomenduojama 800-2000 TV papildų. Žmonėms, kuriems reikia papildomų papildų, kad būtų pasiektas optimalus vitamino D kiekis, be gydytojo priežiūros galima saugiai vartoti dozes, neviršijančias dabartinės „toleruotinos viršutinės dozės” (2000 TV). Didesnes dozes reikia prižiūrėti gydytojui. 800 TV paros papildas turėtų būti laikomas minimalia doze visiems suaugusiesiems, sergantiems osteoporoze.”
Yra dvi vitamino D formos: vitaminas D2 (ergokalciferolis, paprastai gaminamas iš mielių) ir vitaminas D3 (cholekalciferolis, gaminamas iš avių, karvių ir kiaulių odos bei avių vilnos). Vitaminas D3 yra toks, kurį mūsų organizmas gamina veikiant saulei. Nors tarp vitamino D specialistų nuolat kyla ginčų dėl vitamino D2, o ne vitamino D3 papildų saugumo ir veiksmingumo, pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų formų yra susijęs su jų gamybos būdu ir su gamyba susijusiomis išlaidomis. Kita vertus, mokslininkai nustatė, kad vitaminas D2 yra mažiau veiksmingas nei vitaminas D3, todėl tiems, kurie nori vartoti ne gyvulinės kilmės vitamino D formą, tikslinga atitinkamai padidinti vitamino D2 suvartojimą.
Vitaminas D turi daug sveikatai naudingų savybių ir tai patvirtina daugybė mokslinių įrodymų. Nors jis labiausiai žinomas dėl savo vaidmens (kartu su kalciu) palaikant stiprius ir sveikus kaulus, vis labiau aiškėja, kad vitaminas D teikia daug papildomos naudos sveikatai. Paprasčiau tariant, vitaminas D yra svarbus jūsų sveikatai.