Refinansavimas dažnai pasirenkamas siekiant sujungti kelis įsipareigojimus, pakeisti jų terminą arba sumažinti mėnesio finansinę naštą. Tačiau refinansavimas su pradelstomis įmokomis yra sudėtingesnė situacija, nes kreditorius mato didesnę riziką. Tai nereiškia, kad kiekvienas toks atvejis automatiškai beviltiškas, tačiau sprendimas priklauso nuo bendro mokumo, pajamų stabilumo, skolų pobūdžio ir vėlavimų istorijos. Todėl pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl įmokos tapo pradelstos.
Finansera turi atskirą paskolų refinansavimo įsiskolinusiems kryptį, kurioje akcentuojama, kad refinansavimo tikslas turėtų būti aiškus. Tai gali būti paprastesnis kelių įsipareigojimų administravimas, mažesnė mėnesio įmoka ar geresnis pinigų srautų planavimas. Vis dėlto mažesnė mėnesio įmoka savaime nereiškia mažesnės bendros paskolos kainos. Jei terminas gerokai pailginamas, per visą laikotarpį sumokama suma gali padidėti.
Prieš teikiant paraišką verta susirašyti visas turimas skolas, jų likučius, įmokas ir vėlavimų trukmę. Taip pat svarbu apskaičiuoti realias mėnesio pajamas bei būtinas išlaidas. Jei po visų mokėjimų lieka labai mažai lėšų, naujas kreditas gali būti tik laikinas sprendimas. Tokiu atveju verta pirmiausia tartis su esamais kreditoriais ir ieškoti galimybių pakeisti mokėjimo planą ar sustabdyti tolesnį skolų augimą.
Refinansavimo pasiūlymą reikėtų vertinti pagal bendrą rezultatą. Palyginti verta ne tik naują įmoką, bet ir palūkanas, bendrą grąžintiną sumą, sutarties mokesčius bei terminą. Jei refinansavimas leidžia aiškiau valdyti kelias skolas ir sumažina mėnesio spaudimą, jis gali būti racionalus. Tačiau jeigu naujas įsipareigojimas tik nukelia tą pačią problemą į ateitį, finansinė situacija ilgainiui gali nepagerėti.
Svarbiausia neskubėti vien todėl, kad atsirado vėlavimų. Kuo anksčiau žmogus pradeda analizuoti savo skolų struktūrą, tuo daugiau galimybių rasti tinkamą sprendimą. Refinansavimas nėra automatinė garantija gauti naują paskolą, todėl reikėtų būti pasiruošus pateikti tikslią informaciją ir įvertinti kreditoriaus reikalavimus. Galutinis tikslas turėtų būti ne dar viena paskola, o stabilesnis biudžetas, kuriame mėnesinės įmokos yra realiai pakeliamos. Jeigu vėlavimai atsirado dėl laikino pajamų sumažėjimo, verta įvertinti, ar situacija jau stabilizavosi. Jei pajamos vis dar nepakankamos, naujas finansavimas gali tik atidėti problemą. Tokiu atveju prasmingiau pirmiausia tartis su esamais kreditoriais ir ieškoti mokėjimų sprendimo. Refinansavimo tikslas turėtų būti aiškus ir pagrįstas skaičiavimais. Nauja sutartis turi būti vertinama pagal visą jos laikotarpį, o ne vien pagal pirmąją mėnesio įmoką. Tik tada galima suprasti, ar pakeitimas iš tiesų pagerins pinigų srautą ir sumažins finansinę įtampą. Refinansavimo atveju ypač svarbu nelyginti vien senos ir naujos mėnesio įmokos. Reikia įvertinti, kiek laiko bus mokama nauja paskola ir kiek pinigų iš viso bus sumokėta. Jei naujas grafikas tik sumažina dabartinį spaudimą, tačiau ženkliai padidina bendrą kainą, toks sprendimas nebūtinai bus naudingas ilguoju laikotarpiu. Jei refinansavimo pasiūlymas atrodo patrauklus, verta skaičiavimus atlikti prieš pasirašant, o ne tikėtis, kad sutaupymas paaiškės vėliau. Prieš pasirašant verta įvertinti ir tai, ar nauja įmoka bus patogi ne tik šį, bet ir kitus mėnesius. Jei nauja įmoka tik pakeičia ankstesnių įmokų struktūrą, būtina patikrinti, ar bendras finansinis rezultatas tikrai pagerėja. Todėl refinansavimo sprendimą verta vertinti kaip ilgalaikį biudžeto planą, o ne vien kaip būdą sumažinti šio mėnesio mokėjimą.